karalinis

karãlinis, -ė adj. (1) J, karalìnis (2) NdŽ → karalius 1: Karalìnės bulvės – ant laiškais obuleliai Šts. Karalìnis gorčius didelis J. Deimantai puošė karalinę karūną rš. Mes buvom karaliniai žmonės, tai ir ant mūsų ponai neturėjo tokios valios rš. Karaliniai dvarai B.Sruog.